Naujienos

Jau greitai

 

 

 

 

Kontaktai

 

El. pastas

evakuacija@mail.com

 

EVAKAVIMO PLANAI.

REIKALAVIMAI EVAKAVIMO KELIAMS

 

            Pagal galiojančias priešgaisrinės saugos taisykles, žmonių evakavimo iš pastatų kilus gaisrui planai turi būti rengiami įmonėse (įstaigose), kurių pastatuose (išskyrus gyvenamuosius namus) nuolat arba laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgus į žmonių skaičių, mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose, ligoninėse, senelių prieglaudose, nakvynės namuose, viešbučiuose, moteliuose ir kitose panašiose įstaigose.

        Žmonių evakavimo planų parengimo tikslas – numatyti priemones ir darbuotojų veiksmus kilus gaisrui, numatyti galimybę žmonėms greit ir saugiai pasitraukti iš pavojingos zonos, užtikrinti, kad gaisro neigiami padariniai būtų mažiausi, nenukentėtų ir nežūtų žmonės bei vertingas turtas. Didžiausia vertybė yra žmonės, todėl pagrindinį dėmesį rengiant planą reikia sutelkti darbuotojų veiksmams kilus gaisrui, žmonių evakavimo būdams, žmonių išvedimo iš pavojingos zonos saugių kelių nustatymui, patekusių į pavojų žmonių gelbėjimo organizavimui, gaisro plitimo sustabdymui.

        Žmonių evakavimo plano rengėjai privalo jį gerai apgalvoti, išnagrinėti pastato brėžinius, apžiūrėti natūroje visų pastato aukštų patalpas, balkonus, koridorius, vestibiulius, laiptines, liftus ir liftų holus, laiptinių ir liftų holų duris, išorines gaisrines kopėčias. Žmonių evakavimo kilus gaisrui planai turi būti rengiami atsižvelgus į pastato matmenis ir paskirtį, jo kategoriją pagal pavojų gaisrui arba sprogimui, pastate esančią įrangą, jame laikomų medžiagų fizines ir chemines savybes, į galimą didžiausią žmonių skaičių pastate, į pastate esančias gaisro gesinimo priemones ir sistemas, avarinį apšvietimą, ugnies ir dūmų plitimo užtvaras. Plano rengėjai turi žinoti, kiek pastate yra išėjimų (durų, liukų) ir koks jų pralaidumas (kiek žmonių per laiko vienetą gali pasitraukti per juos iš pastato).

        Gaisro ar kitokios nelaimės metu žmonėms labai svarbu greitai ir saugiai pasitraukti iš pavojingos vietos. Tam tikslui tarnauja evakuacijos keliai. Žmonių evakavimui iš pirmojo aukšto turi būti parenkami keliai, kurie veda tiesiai į lauką arba koridoriumi, vestibiuliu, laipteliais į lauką. Žmonių evakavimui iš visų kitų aukštų turi būti parenkami keliai koridoriumi į laiptinę, tiesiai į laiptinę arba per holą. Išėjimas iš laiptinės turi vesti tiesiai į lauką arba per vestibiulį, atskirtą nuo koridorių pertvaromis ir durimis. Žmonių evakavimui galima panaudoti tame pačiame pastato aukšte esančią gaisro ir sprogimo atžvilgiu nepavojingą patalpą, jeigu iš jos yra

 išėjimai į lauką arba į atvirą verandą. Iš kiekvieno aukšto turi būti ne mažiau kaip du išėjimai. Evakuaciniai keliai, išėjimai turi būti pažymėti specialiais evakuaciniais ženklais, nurodančiais evakuacijos kryptį.

        Ne visi evakavimo keliai yra vienodai saugūs. Žmonių evakavimas iš pastatų paprastai numatomas laiptinėmis, atvirais vidaus ir išorės laiptais. Labiau patikimos, apsaugotos nuo dūmų laiptinės, kai į jas patenkama per atvirus balkonus arba tam skirtus perėjimus, kai gaisro metu jose susidaro papildomas oro slėgis, kai į jas patenkama per prieangį, turintį didesnį oro slėgį arba jis susidaro kilus gaisrui. Labiau patikimos yra tos laiptinės, kuriomis nuolat vaikščiojama, kurios nuolat atviros. Mažiau patikimi yra įprasto tipo laiptų narveliai, ypač aukštų pastatų laiptų narveliai, kurie, kilus gaisrui, gali prisipildyti dūmų, išėjimai iš kurių paprastai būna uždaryti.

        Evakuacijos keliai turi būti ne siauresni kaip 1 m, durų plotis ne mažesnis kaip 0,8 m, aukštis – 2 m. Grindys daromos lygios. Evakuacijos keliuose neturi būti sraigtinių laiptų, turniketų, besisukančių durų ar vartų. Konstrukciniai išsikišimai sienose turi būti ne žemiau 2,2 m. Evakuacijos keliai turi būti švarūs, neužgriozdinti baldais ar gamybos atliekomis ir pan. Durys būna  pažymėtos  specialiais ženklais  (virš jų gali būti specialūs evakuaciniai šviestuvai). Durys  turi  būti atidaromos tik į lauko pusę. Jos gali būti užrakintos, o raktas laikomas šalia jų ar kitoje žinomoje ir prieinamoje vietoje.  Evakuacijos keliuose draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų, koridorių ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.

         Evakuacijos keliai nurodomi evakuacijos planuose, kurie iškabinami visuose pastato aukštuose gerai matomose vietose, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių. Plane nurodomos laiptinės, holai, liftai, kambariai ar balkonai, išorinės kopėčios, durys ir kt. Pagrindinis evakuacijos kelias pažymimas ištisine linija, atsarginis – punktyrine. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir du kartus storesnės už aukšto plano linijas. Aukšto evakuacijos plane ryškiai pažymimos gesintuvų, gaisrinių čiaupų, telefonų, gaisrinės signalizacijos vietos. Simbolius reikia aiškiai iššifruoti lietuvių kalba.

 

        Parengiama ir rašytinė žmonių evakavimo plano dalis. Rašytinėje žmonių evakavimo plano dalyje būtina aiškiai ir tiksliai aprašyti darbuotojų veiksmus kilus gaisrui, tų veiksmų atlikimo tvarką ir būdus, nuoseklumą, nurodyti darbuotojų pavardes ir jų pareigas gaisro metu. Veiksmų aprašymo nuoseklumas paprastai yra toks: ugniagesių iškvietimo aprašymas, žmonių informavimo apie gaisrą ir žmonių evakavimo paskelbimo tvarka ir būdai, nurodymas apie būtinumą atidaryti evakavimo duris, žmonių evakavimo ir turto gelbėjimo tvarka, gaisro gesinimo tvarka, ugniagesių pasitikimo ir jų informavimo apie esamą padėtį gaisravietėje aprašymas, įmonės (įstaigos) vadovų iškvietimo į gaisravietę tvarka. Plane aprašomi darbuotojų veiksmai turi būti gerai apgalvoti ir konkretūs.

        Rašytiniame plane paaiškinamas grafinis planas (kur tai būtina), nurodoma žmonių evakavimo vieta, evakuotų ir buvusių pastate žmonių skaičiaus patikrinimo tvarka, darbuotojų veiksmai skirtingomis sąlygomis: naktį, poilsio ir švenčių dienomis, žiemą ir kt.

        Reikia parengti žmonių informavimo apie gaisrą ir jų evakavimą tekstą, jame nurodyti pranešimo tvarką ir priemones (pvz. paskelbimas per radijo transliacijos ar telefonų tinklą, elektros skambučių ar sirenos įjungimas, garsiakalbių sistemos panaudojimas). Taip pat reikia nurodyti, kas sprendžia apie žmonių evakavimo būtinumą, jų telefonų numerius ir kokiu atveju sprendimą apie žmonių evakavimo būtinumą gali priimti budintieji ar kiti darbuotojai.

        Toliau reikia nurodyti atsakingų už žmonių evakavimą darbuotojų konkrečius veiksmus: visų evakavimo durų atidarymą, žmonių nukreipimą evakavimo keliais, pažymėtais grafiniame evakavimo plane, priemones panikai išvengti.

        Po žmonių evakavimo veiksmų aprašymo, aprašomi gaisro gesinimo, iki atvykstant ugniagesiams, veiksmai: kokias pirmines gaisro gesinimo priemones konkretaus ugnies židinio gesinimui reikia panaudoti, kokias gaisro gesinimo, ugnies ir dūmų plitimo stabdymo sistemas reikia įjungti, kokius inžinerinius tinklus ir įrenginius reikia išjungti, kokį turtą ir kokius dokumentus reikia pirmiausia gelbėti, kaip apsisaugoti nuo galimo konstrukcijų užgriuvimo, nuo apsinuodijimo ir kt.

        Aprašant ugniagesių pasitikimo ir jų informavimo tvarką reikia nurodyti, kas turi pasitikti ugniagesius ir padėti jiems surasti trumpiausią kelią prie gaisro židinio, prie gaisrinių hidrantų, vandens telkinių, kokia informacija apie gaisrą turi būti pranešta ugniagesiams. Plane reikia trumpai aprašyti įmonės (įstaigos) vadovų iškvietimo į gaisravietę tvarką, nurodyti tų vadovų pavardes, pareigas, telefonų numerius darbe ir namuose.

        Ypač kruopščiai reikia parengti tą rašytinio plano dalį, kurioje paskirstomos darbuotojų pareigos kilus gaisrui. Svarbu nustatyti realias jų veiksmų apimtis, kurias darbuotojai pajėgūs atlikti per būtinąjį evakavimo laiką ir neplanuoti vienam darbuotojui didelio darbų krūvio. Atsižvelgus į tai, kad kilus gaisrui, gaisravietėje gali nebūti visų darbuotojų, reikia numatyti jų dublerius, o svarbiausių užduočių vykdymui – sudvejintus dublerius.

         Rašytinė plano dalis išdėstoma kaip ištisas tekstas arba lentelės forma.

        Su evakuacijos planu turi būti supažindinti visi darbuotojai. Pakartotinai supažindinama kiekvienais metais. Evakuacijos planą tvirtina įstaigos (įmonės) vadovas.

        Pagal parengtą darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planą įmonėje (įstaigoje) reikia organizuoti praktinius užsiėmimus ne rečiau kaip kartą per metus.